Jūrų bangos siūbuoja, vėjas švilpia burėse, o aplink atsiveria begalinės vandenyno erdvės. Tačiau daugeliui keliautojų šis romantiškas vaizdas gali virsti tikru košmaru, kai prasideda jūros ligos simptomai. Ši būklė, kuri paveiks beveik kiekvieną žmogų, jei tik bus pakankamai stiprus dirgiklis, yra žinoma nuo pat senovės laikų. Jau antikoje graikai ir romėnai žinojo apie šią negalią, o žodis „pykčiai” kilo iš graikų kalbos žodžio „naus”, reiškiančio laivą.
Jūros liga yra viena iš judesio ligos formų, kuri atsiranda dėl prieštaringų signalų, kuriuos smegenims siunčia skirtingi pojūčių organai. Kai plaukiant laivu pradėjo pykinti, organizmas patiria sumaištį – akys registruoja stabilų kabinos vaizdą, tačiau vidinė ausis jaučia nuolatinį supimąsis ir siūbavimąsi. Šis jutimų konfliktas sukelia kaskadą streso hormonų, kurie galiausiai lemia pykinimą, vėmimą ir galvos svaigimą.
Kodel atsiranda jūros liga
Jūros ligos mechanizmas slypi mūsų vestibulinėje sistemoje – sudėtingame pusiausvyros kontrolės aparate, kuris yra vidinėje ausyje. Ši sistema susideda iš trijų porų pusapskritimių kanalų ir dviejų maišelių, vadinamų sakule ir utrikulė. Kai laivas siūbuojasi ant bangų, šie organai nuolat registruoja judėjimo pokyčius – aukštyn ir žemyn, į šonus, sukimąsi. Tuo tarpu akys mato stabilų laivo kabinos vaizdą, nes juda kartu su keleiviu.
Šis jutimų neatitikimas verčia smegenis reaguoti stresu. Organizmas išskiria vazopresino hormoną ir kitus biologiškai aktyvius junginius, kurie paveiks skrandžio raumenis ir nervų sistemą. Mokslininkai nustatė, kad jūros ligos metu keičiasi skrandžio susitraukimų ritmas – atsiranda taip vadinama tahigastrija, kai skrandis susitraukia per greitai ir nereguliariai. Tai paaiškina, kodėl pirmieji jūros ligos simptomai dažnai prasideda būtent virškinimo sistemos srityje.
Kaip atpažinti jūros ligos simptomus
Jūros ligos simptomai gali pasireikšti staiga arba vystytis palaipsniui. Pirmieji ženklai dažnai yra subtilūs – žiovulys, padidėjęs seilėtekis, šaltas prakaitas ir mieguistumas. Daugelis žmonių pastebi, kad pradeda jaustis nejaukiai ir nerimastingai, nors dar nėra aiškaus pykinimo jausmo. Šis etapas vadinamas sopitės sindromu – būklė, kai sumažėja budrumo lygis ir atsiranda bendras diskomfortas.
Klasikiniai jūros ligos simptomai apima stiprų pykinimą, galvos skausmą, galvos svaigimą ir vėmimą. Daugelis žmonių pajunta šaltą prakaitą, odos išblyškimą ir bendrą silpnumą. Kai kuriems pacientams gali atsirasti padažnėjęs kvėpavimas, tarsi organizmas stengiasi gauti daugiau oro. Šie simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias 12-24 valandas nuo kelionės pradžios ir praeina, kai organizmas prisitaiko prie laivo judėjimo.
Prevencinės priemonės ir pasiruošimas kelionei
Jūros ligos prevencija visada efektyvesnė nei jos gydymas. Tinkamai pasiruošę kelionei galite žymiai sumažinti simptomų tikimybę arba jų sunkumą. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra pakankamas miegas prieš kelionę – nemiego organizmas daug jautriau reaguoja į judėjimo dirgiklius. Taip pat rekomenduojama vengti alkoholio vartojimo ir rūkymo, nes šie veiksniai didina jautrumo judesio ligai tikimybę.
Maisto pasirinkimas prieš kelionę taip pat svarbus. Geriausia valgyti lengvą, bet sotų maistą, kuriame vyrauja angliavandeniai ir mažai riebalų. Tuštu skrandžiu keliauti nepatartina, tačiau ir persivalgius blogėja situacija. Patyrę jūrininkai pataria išgerti šiek tiek vandens su cukrumi arba suvalgyti sausainių prieš išplaukimą. Svarbu išvengti stiprių kvapų, rieškių ir pieninių produktų, kurie gali provokuoti pykinimą jau kelionės pradžioje.
Vietos pasirinkimas laive turi didžiulę reikšmę. Geriausios vietos yra laivo viduryje ir žemesniuose deniuose, kur judėjimas mažiausias. Vengti reikėtų aukštesnių denių ir laivo galų, nes ten siūbavimas jaučiamas stipriausiai. Jei tik įmanoma, stenkitės gauti kabiną su langu, pro kurį galėsite žiūrėti į horizontą – tai padeda suderinti regos ir pusiausvyros pojūčius.
Natūralūs jūros ligos švelninimo būdai
Vienas labiausiai tyrinėtų ir veiksmingų natūralių jūros ligos vaistų yra imbiero šaknis. Šis augalas nuo senovės naudojamas kinų medicinoje kovai su pykinumu ir jau šimtmečius taikomas jūroje dirbančių žmonių. Moksliniai tyrimai parodė, kad imbiere esantis aktyvusis junginys 6-gingerolis efektyviai slopina pykinimą, reguliuoja skrandžio susitraukimus ir mažina vazopresino išskyrimą – hormono, kuris dalyvauja jūros ligos patofiziologijoje.
Imbierą galima vartoti įvairiais pavidalais – kapsulės, arbata, saldainiai ar šviežios šaknies gabaliukai. Patys efektyviausi yra koncentruoti imbiero ekstraktai, kurių rekomenduojama dozė – 1000-2000 miligramų per parą. Geriausiai imbierą pradėti vartoti kelias valandas prieš kelionę arba net dieną anksčiau, jei planuojama ilgas plaukimas. Svarbu žinoti, kad imbiero neturėtų vartoti žmonės, kurie vartoja kraujo skystinimo vaistus, nes gali sustiprėti jų poveikis.
Kitas populiarus metodas yra akupresūros taikymas P6 taškui – vietai riešo srityje, maždaug trijų pirštų pločio atstumu nuo riešo raukšlės dilbio pusėje. Šį tašką galima masažuoti pirštais arba naudoti specialius akupresūros apyrankės, kurios daro nuolatinį spaudimą. Nors moksliniai tyrimai rodo prieštaringus rezultatus, daugelis žmonių jaučia palengvėjimą naudodami šį metodą. Akupresūros apyrankės yra saugios ir neturi šalutinio poveikio, todėl jos dažnai rekomenduojamos kaip papildoma priemonė.
Kvėpavimo pratimų ir atsipalaidavimo metodų taikymas taip pat gali padėti kontroliuoti jūros ligos simptomus. Gilus, lėtas kvėpavimas per nosį padeda sumažinti stresą ir suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos veiklą, kuri slopina pykinimo jausmą. Kai kurie žmonės teigia, kad meditacija ar maloni muzika padeda atitraukti dėmesį nuo nemalonių pojūčių ir sumažinti simptomų intensyvumą.
Gydomieji vaistai ir medicininis gydymas
Kai natūralūs metodai nepadeda arba simptomai yra labai stiprūs, gali prireikti vaistinių preparatų. Populiariausi laisvai parduodami vaistai jūros ligai yra antihistaminiai preparatai, tokie kaip dimenhidrinatas ir meklizinas. Šie vaistai veikia histamino receptorius smegenyse ir efektyviai mažina pykinimą bei vėmimą. Tačiau jie gali sukelti mieguistumą, sausą burną ir dėmesio sumažėjimą, todėl netinka žmonėms, kurie turi atlikti sudėtingas užduotis laive.
Receptinių vaistų tarpe efektyviausias laikomas skopolaminas, kuris taikomas odos pleistro pavidalu už ausies. Pleistrą reikia užklijuoti bent keturias valandas prieš kelionės pradžią, o jo poveikis išlieka iki trijų parų. Skopolaminas efektyviai prevenciškai veiks, tačiau gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių – akių sausumą, regėjimo sutrikimus ar net haliucinacijas jautresniems žmonėms. Be to, nuėmus pleistrą gali pasireikšti abstinencijos simptomai.
Svarbu žinoti, kad kai kurie dažnai pykinimui naudojami vaistai, pavyzdžiui, ondansetronas ar metoklopramidas, nėra efektyvūs jūros ligos atveju. Jie veiksmingi kitų tipų pykinimui, tačiau neturi poveikio vestibulinės sistemos sukeliamiems simptomams. Todėl prieš vartojant bet kokius vaistus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Praktiniai patarimai kelionėje
Jau prasidėjus jūros ligos simptomams, svarbu žinoti, kaip elgtis, kad sumažinti nemalonų pojūtį. Pirmiausia stenkitės išeiti į denį ir žiūrėti į tolimą horizontą – tai padeda suderinti regos ir pusiausvyros pojūčius. Jei negalite išeiti iš kabinos, atsigulkite ir užsimerkite, stengdamiesi ramiai kvėpuoti. Judėjimas ir fizinis aktyvumas gali padėti kai kuriems žmonėms, tačiau kitiems geriau išlieka nejudrūs.
Skysčių vartojimas labai svarbus, nes vėmimas gali sukelti dehidrataciją. Geriausiai tinka švarūs vandenys, nekrūmūs sultys (obuolių ar morkų) ir skaidrus sultinys. Vengti reikėtų pieno produktų, kofeino ir rūgščių gėrimų. Jei vėmimas labai stiprus, galite bandyti gerti mažais gurkšneliais šaltą vandenį su šiek tiek cukraus arba elektrolitus papildančius tirpalus. Maisto atžvilgiu laikykitės tos pačios taisyklės – lengvi, angliavandeniais turtingi produktai, pavyzdžiui, sausainiai ar duona, gali padėti stabilizuoti skrandį.
Dėmesio atitraukimas nuo nemalonių pojūčių taip pat svarbus. Tačiau skaitykite atsargiai – kai kuriems žmonėms skaitymas ar žiūrėjimas į artimus objektus tik stiprina simptomus. Geriau klausytis muzikos, kalbėtis su kitais keleiviais arba stebėti tolimą kraštovaizdį. Stiprių kvapų, tokių kaip degalų, maisto ar parfumerijos, geriau vengti, nes jie gali provokuoti arba stiprinti pykinimą.
Daugumai žmonių jūros ligos simptomai praeina per pirmą parą, kai organizmas prisitaiko prie laivo judėjimo. Tik labai retais atvejais simptomai išlieka ilgiau, nebent jūros būklė labai bloga. Svarbu prisiminti, kad jūros liga nėra pavojinga sveikatai ir visada praeina – jos „išgyvenamumas” yra 100 procentų. Kantrybė, tinkamas skysčių vartojimas ir protingas elgesys padės lengviau išgyventi šį nemalonų epizodą ir mėgautis likusiu kelionės laiku.
Jūros liga – sena žmonijos palydovė, tačiau šiuolaikinė medicina ir tūkstantmečių patirtis suteikia daug veiksmingų būdų jai kovoti. Tinkamas pasiruošimas, natūralūs metodai ir, jei reikia, medicinos pagalba gali paversti jūrų kelionę malonų ir nepamirštamų įspūdžių turtingu patyrimu. Svarbiausia – neprarasti vilties ir atsiminti, kad net stipriausi jūros ligos simptomai yra laikini ir praeinantys.